Siekiant aukštų rezultatų bet kokioje srityje yra svarbu įvaldyti tai sričiai būtinus įgūdžius. Grojant pianinu - tiksliai ir greitai valdyti pirštus, siekiant mokslinės karjieros - lengvai naudotis mokymosi strategijomis, žaidžiant krepšinį - tinkamai valdyti kamuolį ir t.t.. Tačiau ar įvaldžius fizinį įgūdį pergalės ir prizinės vietos yra garantuotos? Šiais laikais, kai sportas sparčiai tobulėja, nebeužtenka būti techniškai geru, ar turėti reikiamus "fizinius duomenis". Nebeužtenka ir reguliariai sportuoti bei juos tobulinti. Dabartiniame profesionalaus sporto kontekste, didžiausia skiriamoji dalis, kuri prafiltruoja sėkmingus ir nesėkmingus sportininkus yra nebe jų "fiziniai duomenys” ar įgūdžiai, bet jų psichologiniai sugebėjimai: koncentracija, pasitikėjimas savimi, atsparumas nesėkmėms, minčių valdymas, vidinė motyvacija, gebėjimas susidoroti su spaudimu, emocijų valdymas ir kt.

Psichologiniai įgūdžiai, kaip ir fiziniai, neatsiranda po vienos treniruotės. Juos kaip ir raumenis reikia ugdyti kasdieniu aktyviu darbu su savo emocijomis, dėmesiu bei mintimis. Deja, psichologinis pasiruošimas yra retai įtraukiamas į sportininkų treniruotes ir pasiruošimą varžyboms.

Šiame straipsnyje aptarsime kokią naudą psichologinio pasiruošimo įtraukimas į treniruočių sistemas atneša sportininkui, treneriui ir komandai.

Sporto psichologija koncentruojasi į dažnai praleidžiamą pasiruošimo varžyboms pusę – emocinį ir mentalinį stabilumą bei tvirtumą. Dabartinėje, sparčiai tobulėjančioje sporto aplinkoje, retą atletą išskiria jo fiziniai sugebėjimai ar talentai. Tai, kas šiuo metu atskiria čempioną nuo įprasto profesionalo yra jo psichologinis pasiruošimas.

Sportas yra ne tik fizinis išbandymas, bet ir psichologinis iššūkis.

Psichologinis pasiruošimas padeda sportininkui geriau pažinti save ir stiprina pasitikėjimą savimi.

Tikėjimas savimi yra būtinas norint pasiekti aukštų rezultatų. Sportininkams yra svarbu žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, tiek fiziškai tiek psichologiškai. Žinant kas sekasi sunkiau, galima tai tobulinti treniruočių metu, o žinant kas sekasi gerai, atsiranda didesnis noras bei pasitikėjimas savimi tai tęsti. Kelias link rezultato dažnai būna kupinas sunkumų ir nesėkmių, tačiau psichologiškai stiprus sportininkas turi svarią atramą - sveiką savivertę. Darbas su mintimis padeda sportininkui susikurti teigiamą savęs suvokimą, kuris įtakoja ir pasitikėjimą savimi.

Psichologinis pasiruošimas padeda valdyti stresą ir atlaikyti spaudimą lemiamuose momentuose.

Pasiruošimo ar varžybų metu jaučiamas ir nesuvaldomas nerimas gali turėti rimtų pasėkmių sportininko pasirodymui. Darbas su savo mintimis ir emocijomis padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir dėmesį sudėtingose situacijose.

Pratimai dėmesingumui stiprina koncentraciją.

Sėkmingam sportiniam pasirodymui reikalinga aukšta koncentracija visų varžybų metu. Psichologiniai pratimai, skirti pagerinti koncentraciją, gali padėti sportininkams nukreipti dėmesį tik į tai ką daro šiuo metu, išblokuojant visus išorinius dirgiklius - ar tai būtų sirgaliai šaukiantys "nepataikysi!" metant baudą, ar paskutinėmis sekundėmis gautas kamuolys ties tritaškio linija. Kai dėmesys yra nukreiptas į tai kas vyksta šiuo metu, sportininkas gali sąmoningai pagerinti savo pasirodymą.

Psichologiškai tvirtas sportininkas gali lengviau kontroliuoti savo emocinę būklę.

Sportinės situacijos, priešininkai ar net komandos draugai/treneriai gali išprovokuoti įvairias emocijas, įskaitant džiaugsmą, nusivylimą, pyktį ir nerimą. Gebėjimas valdyti šias emocijas yra labai svarbus, nes joms užvaldžius sportininkas gali lengvai prarasti koncentraciją ir padarytį klaidą kainuosiančią pergalę. Psichologinis pasiruošimas padeda valdyti emocijas ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą, nepaisant to, kas vyksta aikštelėje ar už jos ribų.

Psichologiniai užsiėmimai prisideda prie komandos dinamikos formavimo.

Komandiniams sportams tai yra ypač aktualu, nes žaidėjai kliaunasi vienas kitu siekdami rezultato. Jei vienas komandos narys nesutaria su kitu ir nemoka to sveikai išreikšti, tai gali paveikti jo sprendimus varžybų metu. Sportininkai turi mokėti bendradarbiauti su komandos nariais, sėkmingai valdyti konfliktus ir palaikyti vienas kitą betkokioje situacijoje. Psichologiniai įrankiai šiuo atvėju gali padėti komandoms kurti stiprius tarpusavio santykius, geriau vienas kitą pažinti ir lengviau spręsti iškilusias tarpusavio problemas.

Psichologija yra neatsiejama sporto dalis, kuri padeda sportininkams geriau suprasti save, valdyti emocijas, pagerinti koncentraciją ir dėmesį, bei sėkmingai valdyti stresą. Todėl psichologiniai įgūdžiai yra nepakeičiama priemonė siekiant sportinės sėkmės.