
Mąstysenos įtaka optimaliam pasirodymui
Augimo ir fiksuoto mąstymo įpatumai, skirtumai bei įtaka pasirodymui
11/21/20234 min skaitymo
Į augimą nukreipta mąstysena
Augimo mąstysena gali būti apibrėžta žmogaus įsitikinimu, jog savo gebėjimus ir bruožus galima išsiugdyti tikslingai to siekiant, dedant pastangas ir atkakliai dirbant. Pavyzdžiui, į klausimą "Ar tikite, kad Jūsų intelekto lygis gali kisti jį lavinant?" teigiamai atsakęs žmogus pasižymi augimo mąstysena. Tikėjimas, kad mums svarbios savybės gali būti išugdytos, suteikia vidinės motyvacijos mokytis. Į augimą nukreiptą mąstyseną turintys žmonės į iššūkius žiūri kaip į galimybes tobulėti, dėl to entuziastingai juos priima. Nesėkmės yra vertinamos kaip laipteliai į tobulėjimą, o ne stabdžiai ar talento stoka. Šie asmenys yra atviri grįžtamajam ryšiui, nori mokytis iš kitų ir nuolat ieško galimybių tobulinti savo įgūdžius.
Siekiant sėkmės bet kurioje srityje, labai svarbus vaidmuo atitenka mąstysenai. Du dažnai minimi mąstymo tipai, kurie turi įtakos asmens požiūriui į iššūkius ir nesėkmes, yra į augimą nukreipta mąstysena ir į fiksaciją nukreipta mąstysena. Šių mąstysenų supratimas ir panaudojimas gali turėti didelę įtaką siekiant aukštų rezultatų, susiduriant su nesėkmėmis ir motyvacijos turėjimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime augimo ir fiksuotos mąstysenų įpatumus, skirtumus ir jų naudą sėkmingam pasirodymui.
Į fiksaciją nukreipta mąstysena
Fiksuotai mąstysenai yra būdingas įsitikinimas, jog žmogaus gebėjimai ir bruožai yra įgimti ir nekintantys - su kuo gimei, su tuo ir gyvenk. Arba esi protingas arba ne. Arba esi kūrybingas arba ne. Tad kiekvienas (ne)pasiekimas tampa to įrodymu - pvz. "Per varžybas man nepavysko išlaikyti dėmesio, toks jau išsiblaškėlis esu". Kokią įtaką tai daro? Žmogus su nekintančia mąstysena ima vengti užduočių/tikslų/iššūkių, kurie galėtų parodyti jo nekompetenciją (pvz. negebėjimą susikoncentruoti). O jeigu išvengti nepavyksta, nepasisekus, nesėkmė yra priimama labai asmeniškai, nes jų požiūriu, nieko negalima pakeisti - "toks jau esu". Todėl, fiksuotos mąstysenos žmonės yra linkę vengti iššūkių, bijodami nesėkmės ir galimos žalos savo įvaizdžiui. Nesėkmes jie gali vertinti kaip savo nekompetencijos požymį ir yra mažiau linkę ieškoti grįžtamojo ryšio ar rizikuoti.
Kodėl tai svarbu sportininkams?
Į augimą nukreiptos mąstysenos nauda sporte yra daugialypė. Tokios mąstysenos sportininkai yra atsparesni negatyviems įvykiams, lengviau prisitaiko prie kintančių ir ne visuomet palankių aplinkybių bei yra labiau motyvuoti siekti išsikeltų tikslų. Kodėl? Nes jie tiki, kad tai yra įmanoma - išsikelti sudėtingi tikslai ne tik suteikia energijos, bet ir motyvuoja, o galimybė peržengti savo ribas jaudina. Sutelkę dėmesį į procesą, o ne į rezultatą, jie geriau susidoroja su aplinkos spaudimu ir pasitaikiusiomis nesėkmėmis, todėl galiausiai pasiekia geresnių rezultatų.
Fiksuotos mąstysenos ribotumas sporte yra akivaizdus. Daug tyrimų (Dweck & Molden, 2017) atliktų su studentais rodo, kad į nekintamumą nukreiptos mąstysenos rezultatas yra mažesnė motyvaciją imtis iššūkių, didesnis nerimas atliekant naujas užduotis ir daugiau sunkių emocijų patyrus nesėkmę. Taip yra dėl to, nes savęs vertinimas yra grindžiamas vien pasiektais rezultatais ir tikima, kad vienokių ar kitokių savybių net ir jas lavinant išsiugdyti yra neįmanoma. Sportininkai su tokiu požiūriu dažnai sunkiai susidoroja su nesėkmėmis, jie gali būti labiau linkę pasiduoti, vengti iššūkių, o nesėkmės baimė gali trukdyti jiems rizikuoti ir išbandyti naujas strategijas.
Žinoma, augimo mąstysena gali turėti ir savo trūkumų, jei bus nueita iki kraštutinumų. Jei nėra veiksmingai valdomas, nuolatinis siekis tobulėti gali sukelti pervargimą arba perdegimą. Be to, augimo mąstyseną turintys sportininkai gali būti pernelyg kritiški savo atžvilgiu, kelti nerealius lūkesčius ir patirti nusivylimą, kai pažanga nėra tokia sparti, kokios norėtųsi. Dėl to svarbu, kad išsikelti tikslai būtų nors ir keliantys iššūkį, bet realiai pasiekiami, o noras nuolatos tobulėti neužgožtų savęs priėmimo.
Svarbu paminėti, kad žmonės nėra išimtinai tik į augimą ar fiksaciją nukreiptos mąstysenos. Žmogus gali manyti, kad padidinti savo intelektą yra neįmanoma, tačiau išsiugdyti tam tikras charakterio savybes įmanoma, arba atvirkščiai. Esmė yra savo požiūrio, įsitikinimų pastebėjime ir karts nuo karto suabejojimu jais. Mąstymas gali būti ugdomas ir laikui bėgant kisti, jei tik pakankamai gerai pažįsti save, sąmoningai ties tuo dirbi ir esi pasirįžęs priimti iššūkius.
Pastebėk savo mintis. Kaip interpretuoji nesėkmes? Kokios mintys dažniausiai sukasi galvoje žvelgiant į naujus iššūkius? Ką mąstai girdėdamas konstruktyvią kritiką? Ar tiki, kad norint ir stengiantis yra įmanoma išsiugdyti ar tobulinti skirtingus įgūdžius?
Įvertink ar šios mintys yra subalansuotos ir tau padedančios. Prisimink, kad nors ir ne visada gali sukontroliuoti situaciją kurioje esi, visuomet gali kontroliuoti tai, kaip ją interpretuoji. Kokie faktai patvirtina/paneigia kilusią mintį? Ar tai nėra automatinė mintis kilusi iš man įprasto neigiamo mąstymo rato? Kaip šios mintys man padeda/kenkia? Dėl ko aš iš tikrųjų nerimauju?
Rask alternatyvą. Kaip dar galiu interpretuoti šią situaciją? Koks požiūris man šiuo metu padėtų efektyviausiai siekti savo tikslų? Ką naudingo galiu išsinešti iš čia?
Primink sau: iš klaidų ir nesėkmių mokomasi. Tai ko noriu yra pasiekiama, tik tai reikalauja daugiau darbo. Mano kompetencija ir vertė nėra susijusi vien su rezultatais.
Kaip ugdyti į augimą nukreiptą mąstyseną?
Suprasdami augimo ir fiksuotos mąstysenos skirtumus ir įtaką, sportininkai gali sąmoningai stebėti savo mintis. Siekiant optimalaus pasirodymo, labai naudinga ugdyti į augimą nukreiptą mąstyseną. Tokį požiūrį puoselėjantys sportininkai yra linkę su entuziazmu priimti iššūkius, mokytis iš nesėkmių ir labiau mėgautis procesu, o ne tik rezultatu. Atsparesni nesėkmėms, motyvuoti ir savimi pasitikintys sportininkai turi didesnę galimybę parodyti geriausią rezultatą varžybų metu.
Šaltiniai:
Dweck, C. S., & Molden, D. C. (2017). Their impact on competence motivation and acquisition. Handbook of competence and motivation: Theory and application, 135.
